2011-12-19

Queen Mary's Garden, Regents Park, Londonas

Jei kam pasitaikys proga ateinančią vasarą pabuvoti Londone, pasistenkite apsilankyti rožyne, esančiame Queen Mary's sode, esančiame Regents Park'e, pačioje miesto širdyje. Vienas dalykas, kas stebina Londone - didžiulės puikiai užlaikomos viešosios erdvės. Turint galvoje, kad Londonas - vienas iš brangiausių pasaulio miestų, malonu, kad čia taip saugomi ir prižiūrimi žalieji plotai.
Tai didžiausias rožynas Londone. Čia auga 400 veislių rožės, viso apie 30 000 augalų. Nors kolekcija nėra itin išieškota, vyrauja Arbatinės hibridinės veislės, tačiau dauguma jų susodintos stambiais vienos veislės blokais, dėl ko įspūdis itin didelis.  


Viskas labai gražiai tvarkoma, žolytė nupjauta, lysvių kraštai dailiai apipjauti. Lankytojų irgi netrūksta - vieni grožisi, kiti fotografuoja, treti deginasi pusnuogiai :) Smagumėlis - ir visa tai nekainuoja nei cento...





Rožyno 'prižiūrėtojas'
 Rožyno viduryje - nedidelis ežerėlis su dekoratyvinėmis antimis ir karpiais. Viduryje ežerėlio - Salos alpinariumas, kurį puošia labai dailus sedulos Cornus controversa 'Variegata' egzempliorius. Per salą vinguriuoja takelis.. Sunku patikėti, kad tokia oazė - pačiame triukšmingo metropolio viduryje

2011-12-01

Baltojo sodo burtai...

Pirmai žiemos dienai - apie baltą spalvą... Kad primintų sniegą, kurio dar artimiausiu metu nežada (ne tai, kad jo man labai trūktų - nors -30C ir sniego trūkumas tikrai nėra pats geriausias derinys, tiek žmonėms, tiek augalams)

Gyvenime viskas cikliška... Kažkada seniai, kai buvau dar visiškai 'žalia' sodininkė, mane labai sužavėjo baltojo sodo idėja. Po to kažkaip ji nutolo - kai tiek pasaulyje spalvų ir augalų, nėjau skirsi tokį plotą tik vienos spalvos (ir dar tokios nespalvotos) augalams? Na ką gi, praėjus nemažai metų, prisieksperimentavus su tūkstančiais augalų, vėl sugrįžau į tašką A - baltąjį sodą. Ir taip, šį kartą man jau negaila paskirti gerą gabalą sodo ploto šiai idėjai - jau plėšiami patys pirmi mano padaryti gėlynai (visvien jau morališkai ir fiziškai pasenę ir apsipiktžolėję). Metams paliksiu žemę susigulėti, susimaišyti... o tada sodinsiu, sodinsiu...

Be abejo, baltasis sodas - ne mano išradimas. Ta idėja klaidžioja po sodus jau arti šimtmečio. Pats žinomiausias pasaulio baltasis sodas yra Anglijoje. Tai Sissinghursto dvaro sodas Kente, prieš 80 metų sukurtas anglų rašytojos Vitos Sackville-West, ir iki šiol sulaukiantis gausybės lankytojų. Nuo jo prasidėjusi baltų sodų mada netrukus paplitusi visame pasaulyje.

Iš pirmo žvilgsnio sodas, kuriame vyrauja tik viena spalva, gali pasirodyti nuobodokas. Tačiau tai, ko gero, pats santūriausias ir elegantiškiausias sodo tipas, traukiantis minimalizmu ir ramybe. Neretai būtent balti žiedai yra patys aromatingiausi, kadangi šviesiems augalams dažnai tai yra vienintelis būdas patraukti apdulkinančius vabzdžius. Toks sodas turi dar vieną ypatumą – pradėjus leistis prieblandai, balti žiedai dar ilgai švyti tamsoje, kai tuo tarpu ryškios gėlės greitai prapuola iš akių. Dažnai toks sodas netgi vadinamas‚mėnesienos‘ sodu
Apsodinti tokį sodą sunku nebus – augalų, tinkančių baltajam sodui, galima rasti tarp vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolinių augalų, svogūninių ir šakniastiebinių augalų. Kadangi žiedai yra trumpaamžiai, į tarpus tarp žydinčių augalų gražu prisodinti augalų sidabriniais ar melsvais lapais, baltai margintų augalų. Jei vieta leidžia, sodo pakraščius apsodinkite aukštesniais baltais žydinčiais ar margalapiais krūmais, jie suteiks sodui vertikalumo.

Baltos rožės



Kiekvienam sodui reikia bent vienos rožės, ir baltas sodas – ne išimtis. Norėdami tinkamai pasirinkti rožę, vasarą nepatingėkite aplankyti rožių augintojų, kad pamatytumėte pasirinktas rožes gyvai. Tuomet rudenį jau galėsite sodinti pasirinktas veisles.  O rinktis tikrai yra iš ko.
Nemažai baltų veislių yra tarp senovinių rožių. Lietuvoje nuo seno labai populiari baltažiedė rožė (Rosa alba) ‚Maxima‘ – labai atspari šalčiui ir ligoms rožė, iki šiol auginama daugelyje kaimų. Labai populiari senovinė veislė yra ‚Mme Hardy‘ – damaskinė balta rožė žalia akute, lengvai dvelkianti citrusais.
Pasibaigus senovinių rožių erai, selekcininkai nepamiršo baltų rožių. Pati populiariausia pasaulio balta rožė (ir pelnytai) yra Kordeso išvesta floribundinė veislė ‚Iceberg‘ (dažnai sutinkama ‚Schneewitchen‘ pavadinimu). Nors išvesta prieš 50 metų, ji iki šiol yra nepralenkiama žiedo švariu baltumu – paprastai baltos rožės turi nežymų žalsvą, rausvą ar gelsvą atspalvį. Jos populiarumas nestebina - tai šalčiui ir ligoms atspari, gausiai žydinti veislė, puikiai tinkanti aplinkai puošti.
Nuostabių baltų veislių rasime ir tarp angliškų D.Austino rožių. Tai ‚Winchester Cathedral‘ – pakartotinai žydinti rožė, lengvai kvepianti migdolais ir medumi, savo žiedo forma labai artima senovinėms; ‚Fair Bianca‘ žiedas truputėlį primena ‚Mme Hardy‘ ir pasižymi stipriu senovinių rožių kvapu; ‚Glamis Castle‘  - senovinės formos žiedais, į vasaros pabaigą įgaunančiais rausvą atspalvį.
Kaip žinia, Lietuvoje, ypač rytinėje jos dalyje, sėkmingai auginti laipiojančias rožes yra sudėtinga. Tačiau vieną kartą žydinti veislė ‚Lykkefund‘ uždengta žiemoja gana neblogai, vasaros pradžioje žydi baltomis žiedų kekėmis, o į vasaros pabaigą užmezga gausų spalvingų uogyčių derlių.
Gerų, baltai žydinčių veislių rasime ir tarp šalčiui atsparių veislių. Raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) hibridas "Alba" žydi stambiais kvapiais žiedais vasaros pradžioje, o rudenį užmezga ryškias raudonas erškėtuoges. "Blanc Double de Coubert" – dar vienas puikus erškėčio hibridas baltais, pilnaviduriais žiedais.
Rožės pasirinkimas – labai asmeniškas dalykas, taigi jei norite išsirinkti jums labiausiai artimą širdžiai, pasistenkite jas pamatyti žydinčias gyvai.
Krūmai baltajam sodui
Jei jums nereikia taupyti vietos, kodėl gi neįtraukus į savo baltąjį sodą krūmų. Kadangi jie auga pakankamai greitai, jie suteiks jūsų sodui brandumo įspūdį, o kai kuriem augalams ir pavėsį vasaros karštyje. Baltai žydinčių krūmų yra nemažai, tačiau pirmiausiai pasidomėkite kokio aukščio ir pločio jis ilgainiui išauga, kaip atrodo nežydėdamas. Daugelis krūmų žydi ribotą laiko tarpsnį, todėl svarbu, kad jie būtų pakankamai dekoratyvūs ir be žiedų.

Paprastoji alyva (Syringa vulgaris)
Lietuviai nuo seno augina nemažai žydinčių krūmų, o tarp jų yra nemažai baltažiedžių. Vienos iš anksčiausių pasirodymą pradeda smailialapės lanksvos (Spiraea), kurių šakos taip gausiai apsipila baltais žiedais, kad anglai taikliai jas vadina ‚nuotakos vainikais‘. Lietuvišką darželį sunku įsivaizduoti be darželinių jazminų (Philadelphus coronarius). Rinkitės kompaktiškas veisles, kurios neišauga didesnės nei 2 metrai, tokias kaip ‚Avalanche‘ ar ‚Belle Etoile‘. Nepamirškite ir baltai žydinčių paprastosios alyvos veislių, kaip sena, laiko patikrinta ‚Madame Lemoine‘. Tinka ir deucijos, nuo seno Lietuvoje vadinamos ‚radastų‘ vardu. Gražiai tiktų ir paprastasis sidabrakrūmis (Potentilla fruticosa) "Abbotswood" stambiais, baltais žiedais, užaugantis iki 1m. Antroje vasaros pusėje ypač puošniai atrodo hortenzijos (Hydrangea). Lietuvoje dažniausiai auginami šviesiosios (H.arborescens) ir  šluotelinės (H.paniculata) hortenzijų veislės. Jos nereiklios, ilgai žydi, gerai prisitaiko augti netgi nepalankiose auginimo sąlygose. Jų žiedynai puikiai tinka džiovinimui.

Darželinis jazminas (Philadelphus coronarius)
Taip pat nepamirškite krūmų baltai ir žaliai margintais lapais. Jie suteikia netgi daugiau dekoratyvumo gėlynui nei žiedai, kadangi išlieka puošnūs viso sezono bėgyje. Puikus pavyzdys -  baltoji sedula (Cornus alba) ‚Ellegantissima‘. Tai labai nereiklus augalas, o žiemą dar jus džiugins ir spalvingais stiebais.
Gražiai tokiame sode derės ir sumedėję augalai sidabriniais lapais. Tinkamų veislių rastume tarp karklų (Salix). Labai dailus, svyrantis augalas baltajam sodui – gluosnialapė kriaušė (Prunus salicifolius) ‚Pendula‘.
Daugiamečiai žoliniai augalai baltajam sodui

Puikusis bijūnas (Paeonia lactiflora) 'Lotus Queen'
Baltai žydinčių daugiamečių augalų pasirinkimas milžiniškas – beveik visose gentyse rasime baltai žydinčių formų.
 Astrancija (Astrantia) 'Superstar' ('White Giant')
Širdžialapė balža (Crambe cordifolia)
Vasaros pradžioje džiugins balti sinavadai (Aquilegia), rytinės aguonos (Papaver orientale) ‚Checkers‘ ir bijūnai (Paeonia). Šių puikių gėlių veislių yra daug ir įvairiems skoniams – ir pilnavidurių senoviškų (‚Gardenia‘, ‚Duchesse de Nemours‘), ir modernesnių japoninių ar tuščiavidurių veislių (‚Lotus Queen‘, ‚Carrara‘). Atsvarą jų stambiems, masyviems žiedams galėtų sudaryti vertikalios baltai žydinčių lubinų žvakės.
Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)
Čiaudulinė kraujažolė (Achillea ptarmica) 'Perry's White'
Diktonas (Dictamnus albus)
Prie jų derės balti vilkdalgiai (Iris) – barzdotieji stambiais žiedais ar lengvesni, elegantiškesni sibiriniai. Vėliau baltų augalų choras tik didės – rusmenės (Digitalis), bobramuniai (Anthemis), baltagalvės (Leucanthemum), gvazdikai (Dianthus), vienadienės (Hemerocallis).
Baltagalvė (Leucanthemum) 'Fiona Coghill'
Rusmenė (Digitalis) 'Saltwood Summer'
Vasarai persiritus į antrą pusę, prisijungs šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata) ‚David‘ ar ‚Rembrandt‘, veronikos (Veronica) ir veronikūnai (Veronicastrum). Artėjant rudeniui, estafetę perima japoninė plukė (Anemone x hybrida) ‚Honorine Jobert‘.
Japoninė plukė (Anemone hybrida) 'Honorine Jobert'
 Virgininis veronikūnas (Veronicastrum virginicum) 'Alba'
Tinkamų augalų rasite ir tarp dekoratyvinių žolių. Patys puošniausi, be abejo, yra miskantai (Miscanthus) ‚Variegatus‘, plačiais baltai dryžuotais lapais, ir ‚Morning Light‘, siauručiais lapeliais. Abi veislės pas mus nežydi, tačiau vien tik lapai sudaro grakštų vertikalų akcentą gėlynui.
Siauralapis gaurometis ( Epilobium angustifolium) 'Album'
Nepamirškite ir daugiamečių augalų dekoratyviais lapais, kurie baltam gėlynui sudarys puikų foną ar apvadą. Tokiam sodui tinkamiausi augalai tamsiai žaliais, sidabriniais ar margais lapais. Tai rūtos (Ruta), levandos (Lavandula), gauruotoji glažutė (Cerastium tomentosum), kiečiai (Artemisia). Gėlynui aprėminti labai tinka vilnotoji notra (Stachys lanata), ypatingai veislė ‚Helen von Stein‘, pasižyminti stambiais, pilkšvais lapais, ir sparčiai formuojanti tankų kilimą.
Vilnotoji notra (Stachys lanata) ‚Helen von Stein‘
Baltasis kietis (Artemisia ludoviciana) 'Silver King'
 Jei norėtumėte pavėsingo baltojo sodo, rinkitės arunkus (Aruncus), baltas astilbes (Astilbe), pavyzdžiui, ‚Brautschleier‘ ar ‚Diamant‘, baltai žydinčias melsves (Hosta). Nemažai melsvių veislių lapai puošiasi plačiu baltu apvadu (‚Patriot‘, ‚Wide Brim‘), kas dar labiau paryškins gėlyno baltumą.
Astilbes (Astilbe) ‚Brautschleier‘
Paprastasis arunkas (Aruncus dioicus)

Gillenia trifoliata - labai mažai dar žinomas, tačiau itin įdomus augalas pavėsiui

Vienmečiai ir dvimečiai augalai baltam sodui
Orlaya grandiflora
Tarpus tarp didesnių augalų užpildykite baltai žydinčiais vienmečiais augalais. Jų pasirinkimas yra tikrai nemažai, ir juos be vargo galite užsiauginti iš sėklų. Baltai žydinčios juodgrūdėlės (Nigella), kosmėjos (Cosmos), kleomės (Cleome). Nepamirškite ir kvapiojo tabako (Nicotiana) – jis užpildys jūsų baltąjį sodą ne tik žiedais, bet ir svaigiu kvapu. Darželinės blizgės (Lunaria annua) baltažiedė forma puošia baltąjį sodą ne tik baltais žiedais, bet ir nužydėjusiais sidabriniais diskais. Joms į kompaniją pasėkite margalapės karpažolės (Euphorbia marginata) labai dekoratyvias, baltai margintais lapais. 
Kosmėja (Cosmos)
 Didžioji zunda (Eryngium giganteum) 'Miss Willmott's Ghost'
Svogūniniai ir šakniagumbiniai augalai


Šie augalai leis jums džiaugtis baltais žiedais nuo pat ankstyvo pavasario. Anksčiausiai pradės žydėti snieguolės ir krokai, vėliau prisijungs narcizai ir hiacintai. Sunku įsivaizduoti gėlyną be tulpių (Tulipa): baltam gėlynui puikiai tiktų  – ankstyvosios ‚Purissima‘ arba gracingos lelijažiedės ‚White Triumphator‘. Vasarą gėlyną padabintų lelijos. Vasaros pabaigai gėlyną puoštų jurginai (Dahlia) – tačiau vertėtų turėti galvoje, kad gėlynuose gražiau įsikomponuoja veislės smulkesniais žiedais - tuščiaviduriai, pomponiniai, kaktusiniai, chrizanteminiai jurginai. Į kompaniją tiks ir balti kardeliai- tik juos geriau auginti nedidelėmis grupelėmis, po 3-5.

 Hillier's 'Apmąstymų sodas' - Čelsio gėlių paroda, 2011
Keletas dalykų, kuriuos vertėtų žinoti, prieš imantis kurti baltą sodą:
- Baltasis sodas geriausiai atrodo, jei kuriamas ribotoje erdvėje, t.y. aprėmintas gyvatvorių ar vidiniame namo kiemelyje. Gražiai atrodys, jei toks sodas bus juosiamas baltos tvoros – tačiau tokiame gėlyne reikėtų daug tamsiai žalios lapijos, kad sudarytų atsvarą baltai spalvai.
- Tamsus fonas ypač išryškina baltą žiedų spalvą bei sidabrinius ar melsvai žalius lapus. Gražiai atrodo tamsžalės ligustrų (Ligustrum) ar buksmedžių (Buxus) gyvatvorės. Panašią funkciją atliktų ir tamsi namo siena. Jei darote baltą gėlyną viduryje vejos, palikite bent jau platų žolės apvadą aplink savo baltąjį sodą. Kaip fonas baltam sodui puikia dera ir žalios ar sidabrinės spalvos visžaliai augalai. Tam tiktų karpomos dygiosios eglės (Picea pungens) ar tujų (Thuja occidentalis) gyvatvorė, kai kurie puskiparisių (Chamaecyparis), kadagių (Juniper) kultivarai.
- Šiais laikais nedažnai pamatysi, kad želdiniai privačiose valdose būtų formuojami taisyklingais gėlynais, kaip kad matome senoviškų dvarų parkuose. Tačiau kodėl gi ne? Nedideliam taisyklingam sodeliui nereikia daug ploto. Ir nebūtinas įmantrus, sunkiai prižiūrimas dizainas – pakaktų, kad gėlynas būt padalintas į kelias simetriškas dalis, ir kad jį aprėmintų karpoma neaukšta gyvatvorė.
- Renkantis augalus, svarbu ne tik žiedų spalva ir forma, bet ir žydėjimo laikas, kad sezono metu visuomet būtų žydinčių augalų. Idealu, jei bet kuriuo vasaros momentu būtų bent keletas žydinčių augalų skirtingų formų žiedynais, pavyzdžiui, apvalios šluotelinių flioksų galvos bei vertikalūs veronikūnų žiedynai. Jei sodinate baltąjį gėlyną prie sienos ar gyvatvorės, tuomet aukščiausius augalus sodinkite toliausiai. Jei jūsų gėlynas bus viduryje vejos, aukščiausi augalai turėtų būti sodinami viduryje lysvės, kad gerai matytųsi iš visų pusių.

2011-11-25

Chelsea Flower Show 2011. M&G sodas

Prieš Čelsio gėlių parodą, žiūrinėdama dalyvių projektus (o tai galima padaryti internete, ir būtinai rekomenduočiau susipažinti iš anksto, jei jau važiuojate į Čelsį), buvau beveik įsitikinusi, kad M&G sodas, sukurtas Bunny Guiness, gaus auksą.
Deja deja, nei aukso, nei 'Best in Show' - gavo tik sidabro medalį. Įsivaizduoju, turėjo būti nemenkas smūgis, kadangi Bunny Guiness - viena iš žinomiausių Anglijos kraštovaizdžio dizainerių.

Žiūrint į projektą, viskas atrodo labai dailu, taisyklinga ir elegantiška. Klasikinis dizainas, šiuolaikinis hibridas tarp formalaus sodo ir ornamentinio daržo, potager. Gale sodo - stiklinė pakyla, tarnaujanti ir kaip pavėsinė, ir kaip terasa sodui apžvelgti. Bet tame ir problema... Galbūt nuo tos pavėsinės ir matosi sodo simetrija ir formų/elementų atsikartojimas, tačiau stovint šalia sodo viso to nepamatysi.
 
Spalviniai deriniai labai gražūs - vieletiniai, baklažano, purpuriniai atspalviai derinami su šviesiai žaliais lapais bei žiedais. Gražiai, aišku, dera raudongūžiai kopūstai su 'Zigeunerknabe' rožėmis, tačiau klausimas, kiek tai praktiškai įvykdoma?
Kaip pati Bunny Guiness spaudoje pripažįsta, jos supratimu Čelsio parodiniai sodai yra paprasčiausias gėlių aranžavimas dirvoje, t.y. estetika, spalviniai deriniai yra žymiai svarbiau yra nei praktiniai ar agrotechniniai aspektai (spėju, kad todėl ir gavo tą sidabrą)
Tarp Anglijos sodo dizainerių dažna nuostata, kad vienas iš didžiausių jų darbo iššūkių - įtikinti klientus, kad tai, ką jie matė Čelsio parodoje, nebūtinai yra tinkamas dalykas jų sodui. Šis sodas - geras pavyzdys. Atrodo be galo dekoratyviai ... bet įsivaizduoti tai po savo langu? Kaži... Nors įdomių derinių tikrai galima rasti, pvz. ta pati rožė 'Zigeunerknabe' (kartais sutinkama 'Gypsy Boy' pavadinimu) ir violetinis bazilikas

Bunny Guiness